Floating Golf Course on CNN
CNN, Will Tidey
Water hazard! $500 million floating golf course planned for Maldives. “Koen Olthuis’ vision will be realized when work officially starts on the project later this year”
Floating city apps for Olympic!
Floating city apps for durable Olympic games.
Floating buildings have a considerable number of advantages. They make it possible to bring extremely large and space-intensive events to the city, without having to reserve space for them years in advance. The Olympic Games,for instance, usually provide the city with a positive impulse,at least in theory. They bring economic advantages and provide an opportunity for initiating urban renewal projects. The Olympic Park in Barcelona, for example, restored the relationship with the waterfront. The current city dwellers are still reaping the benefits, almost 20 years on. But there is also one big disadvantage: afterwards,the city is left with overcapacity in sports facilities. For example, people visiting Beijing now can see that the impressive stadium designed by Herzog & De Meuron and the beautiful swimming hall designed by the Australian architect duo PTW have fallen into disuse. If those buildings had been implemented as floating structures, they could have been moved to locations with a real requirement. The same is true of London, where the Olympic Games will take place in 2012. The design bureau EDAW drew up the London 2012 Olympic Park Master Plan. The first designs date from 2003 and have been adapted a few times since then. Economic considerations were of overriding importance for these adjustments. For instance, the Olympic Park was reduced in size because it turned out to be too expensive to clear a valuable piece of land in the middle of the capital city years in advance, and then keep it clear. If the Olympic Delivery Authority had chosen to additionally make use of the water of the Thames, immediately adjacent to the park, then, taking the same useable surface area,not only the amount of space taken up and the level of investment would have been lower, but also the time taken up would have been less: it would not have been necessary to free up the land ten years in advance. Instead, floating stadiums and other facilities could have been moored a mere two years in advance. They could have been built in dry docks, far away from the Centre, so that the city dwellers would have been spared the nuisance caused by such large-scale building projects. And, directly after the Games, they could have been moved to locations with a requirement for such facilities. But it is never too late for good resolutions. In 2016,the Olympic Games will take place in Rio de Janeiro, Oscar Niemeyer’s city. There is plenty of water there, and because of the city’s situation up against mountain slopes, there are very few building locations available. Rio de Janeiro would be able to make world history as the location for the first floating Olympic Games. A strange idea? Not for people who dare to think outside the box. It is up to the climate change generation now.
source: FLOAT! author Koen Olthuis &David keuning
The 100 that will change the world in 2011
Future Fashion, Tanya Palta
Koen Olthuis one of the 18 green guardian angels who protect our environment
Floating cities drift from future
Reuters, Rob Muir
Floating cities drift in from future
(02:06) Report
Jun 15 – The low-lying Netherlands has become a laboratory for innovative architectural designs aimed at utilizing the one thing they have in abundance – water.
Rob Muir reports.
Zaluma yra gerai, bet vandens zydryne-dar geriau
June 2014
Structum, Jurgita Siliuniene
Architektūriniai sprendimai ant vandens nėra įprasti ir kasdieniški, tad kokios klientų ir kolegų reakcijos sulaukia jūsų projektai?
Gyvename laikais, kai technologiškai beveik viskas yra įmanoma. Mes naudojame įprastas ir laiko patikrintas technologijas, kurios jau seniai taikomos projektuojant plūduriuojančias naftos platformas ar didelius kruizinius laivus.
Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduriame šiandien, – tai žmonių, tiek klientų, tiek valstybinių institucijų, mąstymas ir supratimas apie gyvenimą ant vandens. Manau, kad ateityje plaukiojantys pastatai ar net plaukiojantys miestai bus kasdienybė ir nedaug skirsis nuo įprastų miestų, prie kokių esame įpratę šiandien.
Žinoma, taip pat svarbu užtikrinti, kad plaukiojantys pastatai turėtų tą patį komforto lygį ir kainuotų tiek pat, kaip ir pastatai ant žemės. Vienintelis tokių architektūrinių sprendimų skirtumas – plūduriuojantis pagrindas, sudarytas iš plūduriuojančių platformų junginio, kurį prireikus galima praplėsti, prijungiant papildomas platformas. Tai mes vadiname „City apps“ – plūduriuojančių miestų komponentais. Tai gali būti papildomas stadionas, golfo aikštynas, naujas namų kvartalas arba nauji keliai.
Naudojant „City apps“ plaukiojantį miestą galima transformuoti ir pritaikyti pagal gyventojų poreikius. Tokie architektūriniai sprendimai labai tinka prie vandens įsikūrusioms bendruomenėms, yra mėgstami salynų kurortuose, be to, tai puiki galimybė tankiai apgyvendintoms teritorijoms, pavyzdžiui, Kinijoje.
Kokia buvo jūsų idėjos įgyvendinimo pradžia?
Jaunystėje mane labai žavėjo Olandijos kraštovaizdis, šalies vandens ir žemės struktūra. Tuo metu gyvenimas ant vandens buvo įmanomas tik specialiai tam pritaikytuose laivuose. Taigi siekdamas įgyvendinti savo idėją – apgyvendinti žmones ant vandens – 2002 m. pabaigoje įkūriau pirmąją pasaulyje miestų ant vandens architektūros įmonę „Waterstudio.NL“.
Esu šios rinkos pradininkas, tad teko įdėti nemažai pastangų, norint pakeisti plačiosios visuomenės suvokimą apie gyvenimą ant vandens.
Ar gyvenimas ant vandens turi tradicijų?
Olandijoje žmonės ant vandens gyvena jau daugiau nei 100 metų – čia yra įprastų laivinių namų, kurie plaukioja upėmis, miestų kanalais.
Kuo skiriasi architektūra ant žemės ir ant vandens?
Vienintelis dalykas, kuris skiriasi nuo sausumos, – plūduriuojantis pagrindas. Taip pat, jei namai statomi ant jūros paviršiaus, naudojamos sūriam vandeniui atsparios medžiagos.
Kiek ir kokių projektų esate įgyvendinęs?
Įgyvendiname savo sprendimus visame pasaulyje – Maldyvuose, JAV, Indijoje. Nyderlanduose jau pastatėme daugiau nei šimtą plūduriuojančių namų ir pastatų. Šiuo metu įgyvendiname ypatingą projektą – nedidelio biudžeto būsto sprendinius lūšnynų bendruomenėms.
Milijonai žmonių gyvena lūšnynuose prie vandens, jiems kyla nuolatinė potvynių ir cunamių grėsmė, tad mūsų tikslas, naudojant plaukiojančių namų architektūrinius sprendimus, padėti žmonėms susikurti tokį būstą, kuris nebūtų suniokojamas gamtos stichijų.
Tačiau ar saugus toks būstas ant vandens, ypač turint omenyje , kad jūros lygis kyla?
Taip, kai kyla jūros lygis, saugiausia vieta ir yra ant vandens.
Kokią įtaką miestai ant vandens turės architektūros tradicijoms?
Tai niekaip nepakeis pačios architektūros, tik pakeis mūsų mąstymą apie miestus, gyvenamąjį ar pramoninį būstą.
Šiuolaikiniai dizaineriai yra klimato kaitos karta, tad turėtų pradėti mąstyti apie dinamiškas, o ne statiškas statybų konstrukcijas.
Ar ši architektūra yra nekenksminga gamtai?
Mums labai svarbus ekologinis tvarumas. Ant vandens galime išgauti tvarią saulės energiją, be to, nenaudojamus namus lengva perkelti į kitą vietą. Palyginkite – ant žemės stovintys nenaudojami, griūvantys pastatai metų metus niekieno neprižiūrimi darko kraštovaizdį ar miesto architektūrą.
Vanduo mums suteikia unikalią galimybę kurti tvarias technologijas, taigi žaluma yra gerai, bet vandens žydrynė – dar geriau!